BDAR
gdpr

header image

Botaniniai draustiniai

Anykščių regioniniame parke yra 3 botaniniai draustiniai:

1. Gečionių
2. Variaus
3. Vilkatėnų

1. Gečionių botaninis draustinis įsteigitas išsaugoti etalonines plačialapių ir mišrių miškų bendrijas su ąžuolu, uosiu, egle, klevu bei į Lietuvos raudonąją knygą  įrašytomis augalų, grybų ir paukščių rūšimis. Anykščių regioniniame parke ąžuolų pasitaiko retai, didžiausi ąžuolynų fragmentai išlikę būtent Gečionių miške. Ąžuolai čia stambūs, vidutinis skersmuo apie 0,5 m. Ąžuolynuose auga itin įvairi augalija, specifinės grybų rūšys. Kartu su ąžuolais auga drebulės, eglės, klevai, nedideli ploteliai uosynų bei liepynų.

Gečionių botaninis draustinis yra labai reto Lietuvoje grybo – šakotojo sėdžio (Dendropolyporus umbellatus) augimvietė. Šio grybo vaisiakūniai dideli ir gali sverti net kelis kilogramus. Čia rasta ir nemaža kerpių – plačiosios platužės (Lobaria pulmonaria L.) populiacija. Žolinėje dangoje auganti didžioji dantenė (Circaea lutetiana L.) taip pat retas augalas, čia gausiai auga ir gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalai: baltijinės gegūnės (Dactylorhiza fuchsii), raudonosios gegūnės (Dactylorhiza incarnata) ir kt.

Gečionių botaninis draustinis užima 136,3 ha plotą, jis yra Anykščių miškų urėdijos Gečionių miško 41, 42, 43 kvartaluose.

2. Variaus botaninis draustinis įsteigtas išsaugoti Šventosios slėnį su jame esančiomis senvagėmis ir termokarstinės kilmės ežerėliais bei retas augalų bendrijas, kuriose esama į raudonąją knygą įrašytų augalų. Šiame draustinyje į akis krinta rausvos raudonųjų žiedynų žvakės – tai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos: dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata L.),  aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii) ir raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Čia auga ir apyrečiai augalai: vienalapė driežlielė, pelkiniai skiautalūpiai, dvilapės blandys, paprastasis žalčialunkis ir kt. Variaus botaniniame draustinyje rasta gausi dekoratyvaus augalo paupinio jonpaparčio (Matteuccia struthiopteris L.) populiacija. 

Draustinyje auga ir Anykščių rajono savivaldybės saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas – Variaus ąžuolas. Variaus botaninis draustinis užima 63,6 ha plotą, kuriam priklauso  Šventosios kairiojo kranto atkarpa šiauriau Variaus upelio santakos su Šventąją.

3. Vilkatėnų botaninis draustinis įsteigtas išsaugoti Šventosios senvages ir miško  augalijos bendrijas su įrašytomis į Lietuvos raudonąją knygą rūšimis.

Tai pats turtingiausias retaisiais augalais botaninis draustinis. Vilkatėnų miškas įdomus floristiniu požiūriu. Tikras šio miško papuošalas pavasarį – vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens (L.) Mill). Čia auga miškinės žiomenės (Dracocephalum ruyshana L.). Šiame draustinyje auganti miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cuculata (L.) Schltr.) yra viena iš Lietuvoje sparčiausiai nykstančių gegužraibinių rūšių. Dabar žinomos vos 6 rūšies populiacijos, iš kurių 4 palyginti gausios ir gyvybingos  auga Anykščių regioniniame parke.

Nemažiau svarbesnė šio draustinio vertybė yra Šventosios upės senvagės. Tai pailgi ežeriukai, kuriuose dvi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys – plūduriuojantysis sklenduonis (Ricciocarpos natans (L.) Corda) ir gležnalapė nertis (Ceratophyllum submersum L.). Tyrimų duomenimis, šiame draustinyje rasta ir retų grybų – kūginių briedžiukų, geltonųjų piengrybių, auksaviršių ūmėdžių ir kt. Draustinis užima 110,9 ha plotą, Vilkatėnų miško Anykščių miškų urėdijos Kavarsko girininkijos 185, 189 bei 191 kvartalus.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-03-01