BDAR
gdpr

header image

Geomorfologiniai draustiniai

Anykščių regioniniame parke yra 4 geomorfologiniai draustiniai:

1. Gojaus
2. Janydžių 
3. Judinio 
4. Kurklių

1. Gojaus geomorfologinis draustinis įsteigtas išsaugoti raiškų moreninį kalvų lanką. Morena yra uolienų nuolaužų (akmens luitų, skaldos, riedulių), smėlio ir molio mišinys, susidaręs iš ledyno atneštos medžiagos, kuri kaupėsi ten, kur jis tirpo. Anykščių apylinkėse geriausiai išsilaikė paskutinio – Nemuno apledėjimo – nuogulos. Šio ledynmečio morenos čia dažniausiai plyti paviršiuje ir atpažįstamos pagal joms būdingą rausvą ar rausvai rudą spalvą.  Šis, Gojaus geomorfologinio draustinio moreninis kraštovaizdis, sudarytas iš ledynų sąnašų. Iš jų susidarė daug įvairių neaukštų kalvų (santykinis aukštis mažesnis kaip 200 m) ir kalvagūbrių. Šiam kraštovaizdžio tipui būdingi rieduliai.
Gojaus geomorfologinis draustinis užima 293,9 ha plotą ir apima moreninį kalvų lanką, prasidedantį Gojaus miške palei parko pakraštį ir atsiremiantį į Desiuškio mišką.

2. Janydžių geomorfologinis draustinis įsteigtas išsaugoti raiškų Janydžių erozinio kalvyno reljefą. Erozija (lot.erosio – išgraužimas, išėdimas) – žemės paviršių ardančių gamtos veiksnių (vėjo, ledo, vandens) veikla. Tirpdamas paskutinis ledynas Anykščių apylinkėse paliko kalvotą reljefą. Pirminę jo išvaizdą pakeitė ledyno tirpsmo vandenys. Draustinyje daugiausiai paplitęs smėlis. Mažiau našūs dirvožemiai (dėl erozijos nupučiamas arba nuplaunamas derlingas dirvos sluoksnis). Janydžių geomorfologinis draustinis –  tai Anykščių miesto šiaurrytinė dalis, nuo Janydžių gatvės pietuose iki kolektyvinių sodų šiaurėje. Draustinis užima 74,9 ha plotą.

3. Judinio geomorfologinis draustinis įsteigtas išsaugoti aukštus, raguvų išraižytus vakarinius Kurklių erozinio cirko šlaitus. Šiame draustinyje išskiriamos dvi pozonės:  1) melioruotas Judinio upės slėnis su Raistagalio, Palaidžio, Duburio pievomis; 2) aukšti cirko šlaitai.
Raguvos, kurių gausu draustinyje – pailgas sausas arba su laikina vandentėkme klonis lėkštai įdubusiu dugnu. Velėna padengti raguvos šlaitai dažnai būna apaugę krūmais arba medžiais. Lietuvoje raguvos yra reliktinės formos, susidariusios tirpstant ir traukiantis ledynams. Cirkas arba kitaip vadinama kara – taurės pavidalo įdubimas kalnų šlaituose, susidaręs dėl nedidelių ledynų, sniegynų ardomosios veiklos bei šalčio. Karai būdingi statūs, uolėti šlaitai, lėkštai įdubęs dugnas. Draustinis užima 418,8 ha  plotą ir tęsiasi  Judinio upės slėnio kairiuoju šlaitu su intakais nuo Kurklių kelio.
„Tokių unikaliai kalvotų vietų Lietuvoje vos kelios težinomos…”, – teigia Č Kudaba knygoje „Kalvotoji Aukštaitija”. 

4. Kurklių geomorfologinis draustinis įsteigtas išsaugoti aukštus, raguvų išraižytus šiaurinius Kurklių erozinio cirko šlaitus.     
Kurklių geomorfologinis draustinis užima  425,1 ha  plotą ir tęsiasi nuo Skapiškio kaimo iki Virintos kraštovaizdžio draustinio.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-03-01