BDAR
gdpr

Ant Budragaidžio ežero žiemą

Data

2021 02 19

Įvertinimas
0
received_1345155192507393.jpeg

Besitęsianti žiema neatpažįstamai pakeitė ne tik kraštovaizdį, bet ir daro didelį poveikį vandens telkinių ekosistemoms. Kiekvienais metais žiema gamtininkams sukelia nemažai rūpesčių, kai ežerus sukaustantis ledas prisideda prie to, kad vandenyje ima mažėti deguonies. Dar blogiau, jei ant ledo susikaupia storas sniego sluoksnis, kai nelieka jokių properšų, menkiausių plyšelių pro kuriuos galėtų patekti oro. Tuomet sniego danga neleidžia po ledu prasiskverbti saulei, vandens augalai nebeišskiria pakankamai deguonies. Ir taip žuvys gali pradėti dusti, ypač mažesniuose, užpelkėjusiuose ežeruose, kur trūksta organinių medžiagų. Juose ir šiltuoju metų laiku deguonies būna mažiau, nes pūdamos medžiagos sunaudoja didelį deguonies kiekį. Problema aktuali ir tvenkiniuose, kurių gylis siekia iki 3 metrų. Dusimas gali prasidėti tuomet, kai būna storas ledas ir atodrėkis. Temperatūra reikšmės neturi, svarbiausia užšalusio laikotarpio trukmė. Žinovai teigia, kad net  ir tuo atveju, kai ledas nelabai storas ir sniego nėra daug, jeigu ežeras užšalęs, jame gyvenančioms žuvims deguonies per visą žiemą neužteks. Gruodį dėl to baimintis dar nereikia, bet sausį, vasarį ši problema jau gali būti aktuali.

Todėl turime stebėti vandens telkinius ir būti budrūs. Pirmas deguonies stygiaus požymis – kai įvairūs vandens vabalėliai, vėžiagyviai ir žuvys išplaukia į vandens paviršių įkvėpti oro. Labai gerai jei galime išmatuoti deguonies kiekį vandenyje, žinodami kai vandenyje deguonies yra apie 1,0-1,5 mililitro litre, tuomet jau pradeda dusti daugelis žuvų. Deguonies norma karpinėms žuvims žiemą – apie 4 mililitrus litre. O kai deguonies sumažėja iki vieneto, susitelkusios į tuntus karpinės žuvys iškvėpuoja deguonį ir pradeda dusti. Lydekos ir kitos žuvys labiau atsparios deguonies trūkumui, nes jos nesitelkia į tuntus. Karosams ir lynams deguonies kritinė riba  0,3 – 0,4 mililitro viename litre vandens. Bet ta riba labai sąlyginis dalykas. Kai apmiršta augalai, vabalėliai, pradeda masiškai dusti ir šios žuvys.

Padėti žuvims galima kertant eketes. Būtina ir pasirūpinti, kad eketės kuo ilgiau vėl neužšaltų. Vienas iš papraščiausių būdų – į eketes pridėti ežero pakrantėse augančių nendrių, geriau, kad augalas būtų tuščiaviduris. Bet eketė gali būti naudinga tik tiek, kiek pro ją į vandenį patenka šviesos. Todėl geriausia,  kasdien jas iškirsti pakartotinai, atnaujinti. Dar viena iš paprastesnių priemonių,  tiesiog nukasti nuo ežero ledo sniegą,  atskirus, kuo didesnius plotus įvairiose ežero vietose, kad galėtų prasiskverbti čia kuo daugiau saulės.

Kuomet deguonies stygius jau kritinis ar labai didelis, praktikoje naudojami  vandens siurbliai. Jų pagalba yra pumpuojamas vanduo iš vienos eketės į kitą ir tokiu būdu palaikomas vandens prisotinimas deguonimi. Žuvininkystės ūkiai, per šalčius gelbėdami žuvis, ant mažesnių ežerų stato specialius generatorius, kurie pučia orą. Dar kitas būdas – vandens aeravimas. Reikėtų tokių aeratorių, kurie naudojami ne akvariumuose, o vandens valymo įrenginiuose.

Anykščių regioninio parko darbuotojai, rūpindamiesi Budragaidžio gamtinio rezervato ežero žuvimis,  nuolat stebi ežerą, kirsdami eketes, nuvalydami sniegą skirtingose vietose,  kiekvieną žiemą. Sniego storis čia šiuo metu 10 cm, o va ledo – 20 cm!

 

Informaciją parengė: vyr. specialistė Rasa Gražienė. Nuotraukų autoriai: parko darbuotojai Eugenijus Puodžiūnas, Darius Stankaitis