BDAR
gdpr

Nušurmuliavo dešimtoji Naktigonė Anykščių regioniniame parke

Data

2021 08 17

Įvertinimas
0
DSC_0401.JPG

                     „Paprasčiausiai: pasiilgau arklio,
                     jo protingų ir gerų akių.
                     Norisi kažką sunkaus pavalkiot
                     Arba šiaip – pasiganyt sykiu...

                     Jau seniai neglosčiau aš jo strėnų,
                     kvepiančių pavasario žeme,
                     ant kurių, net pavalkus nuėmus,
                     lieka doro prakaito žymė“.

Taip apie arklį rašė poetas Justinas Marcinkevičius... O kas lietuviui yra arklys, žirgas? Ir duonelę kasdieninę auginant, ir visus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse, ir tėvynę ginant – visur kartu! Ir šįkart Anykščių regioninio parko direkcija nori padėkoti visiems, jau dešimtą kartą  – atėjusiems, atvažiavusiems ir atjojusiems nakties!

Ilgėjant vasaros naktims,  rugpjūčio 12-ąją  stovyklavietėje Žirgo take 8-tame kilometre vyko tradicinė Naktigonės šventė. Siekiant prisiminti ir atgaivinti šį paprotį, jungiantį žirgų mylėtojų bendruomenę, Anykščių regioninio parko direkcija kartu su Arklio muziejumi jau 10-tą kartą organizavo simbolinę „Naktigonę“. Tai išnykęs senovės paprotys, kurio metu vasaros ir rudens naktimis buvo bendrai ganomi kaimo arkliai, o į Naktigonę dažniausiai jodavo jaunesnieji šeimos nariai. Kad naktimis mažiau imtų miegas, piemenys užsiimdavo įvairia veikla: maudydavo žirgus, gamindavo rankdarbius, žaisdavo, pasakodavo istorijas prie laužo. Ganydavo pasikeisdami: vieni miegodavo, kiti budėdavo prie laužo. Budėjimo tikslas – apsaugoti galvijus nuo vilkų ar vagių. Naktigonės tęsdavosi savaitę ar net pora mėnesių. Svarbiausia naktinio ganymo nauda: jaunuoliai grįždavo namo ant sočių, gražių arklių. Anksti rytą, jodami namo, vaikinai tyčia garsiai dainuodavo arba pūsdavo ragus, kad pažadintų miegančiuosius ir būtų pastebėti.

Stovyklavietė, kurioje vyksta renginys, patenka į Natura 2000 teritoriją – Šventosios senvages, kuriose  saugomos užliejamos,  stepinės pievos ir buveinės. Čia tęsiasi ir gamtotvarkinis projektas, kur sutinkamos vietos ūkininkų ganomos kelios avių bandos bei ožkytės, kurios taip pat prisideda prie šių natūralių pievų išsaugojimo. Todėl, jau tradiciškai į jaukų gamtos prieglobstį arkliu kinkytu vežimu atvyko Marytė ir Arvydas Masiai iš Andrioniškio kaimo, gražuoliai ristūnai iš Keblonių kaimo „Mikadoro“ ir  Niūronių kaimo sporto klubo „Vilarto" žirgynų. Įspūdingiausios 10-ties metų Naktigonės akimirkos buvo užfiksuotos surengtoje fotoparodoje.

Atjojančius žirgus, svečius, žirgų ir gamtos mylėtojus šiltai pasitiko ir visą vakarą su armonika linksmino etnologas iš Utenos Raimondas Garsonas.

Skambant liaudiškai muzikai, visi pynėme vainikus ir puošėme jais savo galvas, o Anykščių regioninio parko direkcijos ekologės Indrės bei botanikės–ekologės Dianos pagalba mokėmės pažinti Šventosios pievų žolynus.

Šį kartą į Naktigonę susirinko per 100 vaikų ir sportininkų, kurie stovyklavo ir laiką leido Anykščiuose. Puikus jaunimas iš Šiaulių ne tik savanoriškai surengė puikų pasirodymą su savo atsivežtais muzikos instrumentais, bet organizavo ir kvietė visus į ratelį bei žaidė piemenėlių žaidimus. Kupinas siurprizų „Laimės ratas“, šurmuliuojantis vaikų žaidimų kiemelis su vadove Vilija, dirbančia Arklio muziejuje ir galimybė piešimo lentoje „Nuspalvinti žirgelį“, – kiekvienas čia galėjo rasti ką nuveikti!  

O jeigu dar norėjosi išbandyti savo meninius sugebėjimus, mokytoja Regina visus kvietė piešti ant akmenėlių! Čia jau rikiavosi žmonių eilė, visiems norėjosi kuo gražiau ant akmenėlio nupiešti ar nuspalvinti  savo žirgelį! Netrūko edukacijų ir vaikams ir suaugusiems! Pirmą kartą Naktigonėje dalyvavo tautodailininkai bei pynimo iš vytelių mokytojai,  Sedeikių kaime įkūrę pintinių muziejų – Ligita ir Kazys Morkūnai, kurie visus kvietė išbandyti šį amatą. O jei nepavyko pinti iš vytelių, tai iš šieno ar šiaudų čia pat galėjai pasigaminti – Pasagą! O dar sudėtingesnis,  pirmą kartą menininkės  Jurgos Žemaitienės specialiai  šiai Naktigonėj sugalvotas ir  iš natūralios odos kuriamas -  Žirgelis su ilgais karčiais!

Na, o kokia gi Naktigonė be juokų – šmaikščiausieji gamino kaliausių šeimyną!

Visi šventės dalyviai  mėgavosi galimybe pajodinėti ant žirgų, žirgynų „Mikadoras“ ir  „Vilartas" augintinių.  Nebūtų Naktigonės,  jei nebūtų šių žirgų.... čia galėjai gauti visus atsakymus, išgirsti pasakojimą apie kiekvieną žirgą, sužinoti kokius triukus moka ir kaip jie treniruojami yra kiekvieną dieną! Kaip ir kasmet, didžiulio Naktigonės šventės dalyvių dėmesio sulaukė  žirgyno „Mikadoras” raitelių pasirodymai ir šuoliai per kliūtis!

Vėliau žirgai brido į Šventąją. Jų maudynės – vienas gražiausių Naktigonės epizodų. Ristūnai braidė ir plaukė, jaunų raitelių rūbai drėko ir šlapo: jaunimas neskubėjo varyti žirgų į krantą, o ir žmonės nesiskirstė, nes buvo taip gražu, turbūt tiek žirgų upėje vienu metu ne kiekvienam gyvenime kada teko matyti, visi kas tik panorėjo galėjo maudyti žirgus. Žmonės fotografavosi patys, filmavo žirgų maudynes ir video siuntė tiems, kurie šiais metais dar liko namuose, bet tikrai tikrai planuoja kitąmet atvykti į Naktigonę!

Daug džiaugsmo visiems sukėlė ir Anykščių regioninio parko simbolio – Voveriuko  pasirodymas. Šiais metais „Naktigonės“ dalyviai buvo raginami atsinešti daugkartinio naudojimo savo puodelius, nes mes visi už ekologišką gamtą. Kaitraus vasariško laužo šviesoje vaišinomės kvapnia žolelių arbata!

Šalia esančiose pievose dar ilgai ganėsi žirgai, o  Naktigonės dalyviai mėgavosi miela besibaigiančios vasaros vakaro draugija.

 

Anykščių regioninio parko vyr. specialistė Rasa Gražienė

Nuotraukos: iš Anykščių RPD archyvo