BDAR
gdpr

PASAULINĖS PELKIŲ DIENOS PROGA PAŽINTIS SU PAVIRINČIŲ – PAKALNIŲ PELKE

Data

2022 02 02

Įvertinimas
0
272744756_1141390676622867_4518996558767923017_n.jpg

Vasario 2 d. minima Pasaulinė pelkių diena. 1971 m. būtent šią dieną buvo pasirašyta Ramsaro konvencija (pavadinimo kilmė tokia, nes ji pasirašyta Irano mieste Ramsare). Lietuva šią konvenciją ratifikavo 1993 m., o septynios Lietuvos saugomos teritorijos yra įtrauktos į Ramsaro konvencijos sąrašus – tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio – Svylos – Birvėtos šlapžemių kompleksas.

Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik „mūsų planetos inkstais vadinamos pelkės”, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, dar kitu žodžiu vadinamos šlapžemės, šlapynės (wetlands).

Anykščių regioniniame parke – didžiausia ir svarbiausia Pavirinčių–Pakalnių pelkė. Ši teritorija yra ir telmologinis draustinis, ir buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Toks apsaugos statusas reiškia, kad ši pelkė yra svarbi ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos mastu.

Kas tai yra telmologiniai draustiniai? Jie steigiami tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti. Pakalnių telmologinis draustinis (plotas 52,8 ha) įsteigtas, norint išsaugoti ir atkurti senklonio dalį su užpelkėjusiais Pabiržytės bei Ešerinės ežerėliais, gretimu miškeliu bei saugomų rūšių augalija ir gyvūnija. Čia auga viksvos, kiminai, pelkiniai gailiai, spanguolės, vaivorai, mėlynės, saulašarės, švyliai – visus sunku ir išvardinti! Kadangi pelkės yra labai jautrūs gamtos kompleksai, todėl ir lankymasis telmologinio draustinio teritorijoje yra ribojamas, čia lankytis draudžiama nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (kad vaikščiodami netryptume retų ir unikalių augalų, netrikdytume perinčių paukščių).

Dabartinės mūsų pelkės pradėjo formuotis po paskutinio apledėjimo, t. y. daugiau nei prieš 10 tūkst. metų, ne išimtis ir BAST Pavirinčių–Pakalnių pelkė, tačiau kaip ir dauguma Lietuvoje esančių pelkių ji yra nusausinta, džiūstanti. Norint ją atkurti buvo parengtas ir 2015 m. liepos 7 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtintas „BAST Pavirinčių–Pakalnių pelkės gamtotvarkos planas“. Pagrindinis gamtotvarkos plano tikslas – atstatyti pelkės hidrologinį režimą ir užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių būklę. BAST Pavirinčių‒Pakalnių pelkėje aptinkamos šios gana retos vabzdžių rūšys: karališkasis laumžirgis (Anax parthenope), baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons), grakščioji skėtė (Leucorrhinia caudalis), šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis), nykštukinė strėliukė (Nehalennia speciosa), pievinis satyriukas (Coenonympha tullia), tamsioji šaškytė (Melitaea diamina), machaonas (Papilio machaon), dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus), sibirinė strėliukė (Sympecma paedisca), peri gervės (Grus grus), taip pat šioje teritorijoje inventorizuotos šios Europos Bendrijos svarbos buveinės: 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 Pelkiniai miškai. Visų jų būklė yra blogėjanti arba patenkinama, todėl labai svarbu pelkėje atstatyti pažeistą hidrologinį režimą, atvirose tarpinių pelkių ir liūnų buveinėse pašalinti sumedėjusią augaliją, nendres ir tokiu būdu ne tik išsaugoti esamas augalų bendrijas, natūralias buveines, bet ir užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas ten esančioms gyvūnų rūšims.

Pelkės yra labai svarbi mūsų ekosistemos dalis, šiuo metu natūralios pelkės užima vos apie 2,73 proc. Lietuvos teritorijos, o pažeistos – beveik 7 procentus, taigi matome, kad pažeistų, nusausintų, degradavusių pelkių yra daugiau negu geros būklės. Todėl labai svarbu jas atkurti, saugoti, prižiūrėti, kad tokiu būdu bent kažkiek prisidėtume prie jų išsaugojimo ateities kartoms. Reikia siekti, kad ateityje jų nemažėtų, bet daugėtų! Tegu būna toks mūsų pasižadėjimas Pasaulinės pelkių dienos proga.

 

Nuotraukos: Anykščių regioninio parko direkcijos specialistų

Informaciją parengė: Anykščių regioninio parko direkcijos botanikė – ekologė Diana Martinavičiūtė